dėmė

See also: deme, déme, dėme, and dėmę

Lithuanian

Etymology

De-prefixing of núodėmė (“sin”), itself formed from a reanalysis of nusidėti (“to sin”) with omission of the reflexive particle si, the verb from nuõ (“away from; for, against”) +‎ dėti (“to place”).[1]

Pronunciation
  • IPA(key): [dʲeːˈmʲeː]

Noun

dėmė̃ f (plural dė̃mės) stress pattern 4

  1. stain
  2. sin

Declension
Declension of dėmė̃
singular (vienaskaita) plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas) dėmė̃ dė̃mės
genitive (kilmininkas) dėmė̃s dėmių̃
dative (naudininkas) dė̃mei dėmė́ms
accusative (galininkas) dė̃mę dėmès
instrumental (įnagininkas) dėmè dėmėmìs
locative (vietininkas) dėmėjè dėmėsè
vocative (šauksmininkas) dė̃me dė̃mės
  • dėmėti

References
  1. Wojciech Smoczyński (2018) “dėmė̃”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, →DOI, →ISBN, page 100
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.